Ačiū, Jūsų nuomonės neklausiau

Dažnai kalbama apie šiandieninio pasaulio grožio standartus ir problemas, kurias sukuria mados industrija. Liekni modeliai iškreipia grožio standartą, vyrauja liekno kūno kultas. Ar tikrai?

Prieš pusmetį atlikus maisto netoleravimo tyrimą ir dėl sveikatos pakeitus mitybą, mano svoris pasikeitė. Stengiuosi, kad taip nebūtų, bet be miltų, pieno produktų svoris neauga, nors tu ką. Mano ūgis 168 cm, anksčiau svėriau 59 kg, o šiandien 51 kg. Rūbų dydis iš S-M dydžio tapo XS.

Niekada nebuvau stambi, bet dabar esu išties liekna. Pirmą kartą gyvenime mano kūno išmatavimai primena modelių centimetrus. Ir pirmą kartą gyvenime aš susiduriu su patyčiomis dėl savo išvaizdos. Tiesiai man į akis. Kiekvienas jaučiasi turįs teisę pakomentuoti mano kūną.

Kai matome stambų žmogų, galbūt kažką ir pagalvojame, bet juk ne visada išreiškiame savo nuomonę jam į akis. Nepatogu kažkaip. Bet kai viskas atvirkščiai, tuomet tabu išnyksta. Šiandien kiekvienas pienburnis savo nuomonę man išsako:

„Oi, iš tavęs vien kaulai liko. Man tai gražiau būtų jei priaugtum truputį“

„Vargšas vaikas, tu gal pavalgyk? Man tavęs gaila“

„Kristina, o koks tavo lieknėjimo tikslas? Išnykti?“

„Papų išvis pas tave nebeliko. Jau turbūt net vyras tavęs nebenori“

Tokias kalbas girdžiu kasdien. Gerai, kad mano smegenys nesukūdo – per daug į  galvą šių kalbų neimu, bet jei būčiau silpnesnė, kompleksai jau tikrai man būtų įvaryti. Turbūt dėčiausi tris poras pėdkelnių, kad tik kojos atrodytų stambesnės.

Spėkite, kiek žmonių, kurie komentuoja mano kūną ir svorį paklausė, ar aš geriau jaučiuosi? Ar manęs nebekankina pilvo skausmai? Ar geriau miegu naktimis? Ar liovėsi galvos skausmai? Žinoma, niekas apie  tai negalvoja. Ačiū Dievui už mylinčius žmones šalia, kuriems mano savijauta yra daug svarbesnė už krūtinės dydį.

Mieli komentatoriai, kitą kartą geriau pakalbėkime apie darbus, politiką, maistą ar dar ką nors. Jei norėsiu išgirsti Jūsų nuomonę ar patarimą apie savo kūną – aš jo paklausiu. Nuolat kalbame apie patyčias ir jų prevenciją – tai gal pradėkime mažais žingsneliais nuo savęs? Pirmiausia – nustokime vertinti kitų žmonių išvaizdą. Tai, kad žmogus Tavo suvokimu yra ne per stambus, o per lieknas, nesuteikia Tau teisės apie tai rėkti. Tai tiesiog ne tavo reikalas, o ir gyvenimas ne apie tai.

111e