Dažnai kalbama apie šiandieninio pasaulio grožio standartus ir problemas, kurias sukuria mados industrija. Liekni modeliai iškreipia grožio standartą, vyrauja liekno kūno kultas. Ar tikrai?
Prieš pusmetį atlikus maisto netoleravimo tyrimą ir dėl sveikatos pakeitus mitybą, mano svoris pasikeitė. Stengiuosi, kad taip nebūtų, bet be miltų, pieno produktų svoris neauga, nors tu ką. Mano ūgis 168 cm, anksčiau svėriau 59 kg, o šiandien 51 kg. Rūbų dydis iš S-M dydžio tapo XS.
Niekada nebuvau stambi, bet dabar esu išties liekna. Pirmą kartą gyvenime mano kūno išmatavimai primena modelių centimetrus. Ir pirmą kartą gyvenime aš susiduriu su patyčiomis dėl savo išvaizdos. Tiesiai man į akis. Kiekvienas jaučiasi turįs teisę pakomentuoti mano kūną.
Kai matome stambų žmogų, galbūt kažką ir pagalvojame, bet juk ne visada išreiškiame savo nuomonę jam į akis. Nepatogu kažkaip. Bet kai viskas atvirkščiai, tuomet tabu išnyksta. Šiandien kiekvienas pienburnis savo nuomonę man išsako:
„Oi, iš tavęs vien kaulai liko. Man tai gražiau būtų jei priaugtum truputį“
„Vargšas vaikas, tu gal pavalgyk? Man tavęs gaila“
„Kristina, o koks tavo lieknėjimo tikslas? Išnykti?“
„Papų išvis pas tave nebeliko. Jau turbūt net vyras tavęs nebenori“
Tokias kalbas girdžiu kasdien. Gerai, kad mano smegenys nesukūdo – per daug į galvą šių kalbų neimu, bet jei būčiau silpnesnė, kompleksai jau tikrai man būtų įvaryti. Turbūt dėčiausi tris poras pėdkelnių, kad tik kojos atrodytų stambesnės.
Spėkite, kiek žmonių, kurie komentuoja mano kūną ir svorį paklausė, ar aš geriau jaučiuosi? Ar manęs nebekankina pilvo skausmai? Ar geriau miegu naktimis? Ar liovėsi galvos skausmai? Žinoma, niekas apie tai negalvoja. Ačiū Dievui už mylinčius žmones šalia, kuriems mano savijauta yra daug svarbesnė už krūtinės dydį.
Mieli komentatoriai, kitą kartą geriau pakalbėkime apie darbus, politiką, maistą ar dar ką nors. Jei norėsiu išgirsti Jūsų nuomonę ar patarimą apie savo kūną – aš jo paklausiu. Nuolat kalbame apie patyčias ir jų prevenciją – tai gal pradėkime mažais žingsneliais nuo savęs? Pirmiausia – nustokime vertinti kitų žmonių išvaizdą. Tai, kad žmogus Tavo suvokimu yra ne per stambus, o per lieknas, nesuteikia Tau teisės apie tai rėkti. Tai tiesiog ne tavo reikalas, o ir gyvenimas ne apie tai.
Pritariu isdestytoms mintims ir kiekvienam parasytam zodziui. Gerbiu uz tai Autore.
Ačiū, Aušra!
Sveikatos tikslais taip pat iš 65 kg teko “sulysti” iki 45 kg dabar šiaip ne taip iki 49 kg… Esu 173 cm. Tai visiškai jus suprantu, ką reiškia visi tie: “buvai gražios figūros, o dabar…”, “gal tu sergi?”, “tau nervinė anoreksija” ir t.t. Nesibaigiančios kalbos ir pagrindinis diskusijų objektas jau visus metus yra kūno formos, svoris ir kodėl aš tokia kūda, ir praktiškai niekas niekada neklausia dėl savijautos. Tokie jau tie žmonės… Labai patiko mintis, kad apkūnių žmonių savimeilę ar orumą visuomenė saugo vos ne kaip šventą (kalbant į akis), o komentuoti kūdo žmogaus kūno formas, jo patrauklumą, ar drabužių kritimą (“kaip ant pakabos”, žinoma, juk…) – visiška norma… Bet aš vis dar manau, kad čia pavydas tų, kurie nesugeba susimti ir pasiekti rezultatų, kurių jie nori patys, nes iš liekno žmogaus nepamenu, kad būčiau girdėjusi tokių komentarų.
Rūta, ačiū, kad parašėte. Gera žinoti, kad tema aktuali ir ne aš viena tokia. O mums turbūt teks priprasti ir išmokti negirdėti.
Gal jie pavydi🤔 šiaip daug kam įvairiose gyvenimiškose situacijose trūksta supratimo ir tolerancijos.O gal tiesiog kultūros ir išprusimo? Manau, svarbiausia sveikata ir puiki savijauta😊
Žinoma, sveikata #1, o visuomenei trūksta tolerancijos visur ir visada, šis klausimas ne išimtis. Bet situacija, manau, gerėja. Gal mūsų vaikai jau bus tolerantiškesni 🙂
Vis del to imama i sirdi del repliku. Realiai reikia laikytis vidutinio kuno svorio atsizvelgiant i ugi ir aplamai nekreipti demesio i siuolaikinius “standartus”.
Labai tikiuosi, kad Jūsų tokie idiotiški komentarai nepaveikė. Man Jūs – labai graži. Jūsų sudėjimas pavydėtinas! Ir žinau, kad ne viena aš taip galvoju.
Jeigu Jūs jaučiatės gerai, graži ir sveika – super! Yra kuo pasidžiaugti 🙂
Labai gaila, kad šiais laikais dar yra toks gajus paradoksas “vempti” ant visų. “Man tai tu gražesnė būtum, jei numestum/priaugtum kokius 5kg” – bet ar šio žmogaus nuomonė svarbi? Ne! Nes jei būtų – pačios paklaustume. Bjauru, kad žmonės vis dar įsivaizduoja, jog jų nuomonė nekonstruktyvi vis dar imponuoja kažkur. Et… 🙂
Bet Jūs švytite. Va 🙂
Labai malonu, kad eidami pro šalį ir komentarą parašyti nepatingėjote! Ačiū už komplimentus, užsukite dažniau 🙂
Gal galetumet pasidalinti kur atlikote maisto netoleravimo testa?
http://www.antmedineslenteles.com/2017/02/12/apie-maisto-netoleravima/
O aš sirgau mitybos sutrikimu ir galiu pasakyti, kad, kai sirgau, lygiai tą patį, ką Jūs šnekėjau (o dar kaip ir mano oda išgražėjo!..). Būtų pusė bėdos, jei tik aš taip būčiau taip save apgaudinėjusi, jei ne stacionare buvusios veganės, žaliavalgės ir kitos, daug ko atsisakiusios merginos, įklimpusios į anoreksiją. Sveikatos Jums ir objektyvumo!
Ačiū už komentarą. Visgi nemanau, kad reikėtų savo istoriją taikyti kaip formulę. Jei kalbame panašiai, tau nereiškia, kad mūsų istorijos panašios. Šiandieninis mano kūno sudėjimas man net nelabai patinka 🙂 Lieknėjimas, mano atveju – dėl skausmų atsisakytų tam tikrų produktų padarinys. Bet išlieku budri ir objektyvi! Sveikatos jums!
Romanija69@gmail.com
O as sutinku su Agne, nes esu labai is arti ir skaudzai susidurusi su mitybos sutrikimais. Labai patarciau pasidaryti ir kitokio pobudzio tyrimus: kuno mases sudeties bei issamu kraujo tyrima, po kiek laiko ir kaulu tanki pasitikrinkit. Linkiu sveikatos ir, svarbiausiai, savo problemu suvokimo.
Mano sesers 9 mėn. vaikui nustatyta labai daug alergijų, tad jokio gliuteno ir daug ko negalima. Sesė maitina savo pienu, tai gydytojai uždraudė ir jai atitinkamus produktus valgyti, nepaisant dabartinės nuomonės, kad suvalgomas maistas pienui įtakos neturi. Iš atliktų tyrimų berniukui ir kasdienio stebėjimo akivaizdu, kad turi. Jai svoris krenta, bet ir imunitetas labai susilpnėjo. Kas sunku, tai girdėti smerkiančius visažinių komentarus, bet jie neįsigilina į padėtį. Tokiems tiesiog reikia parodyti vidurinį pirštą, ir tiek.
Ačiū už mintis. Tenka susidurti su panašaus turinio frazėm. Viena kažkodėl ilgam įstrigo, kai žmogus kitam sako man sėdint šalia ir girdint :”Jūs pasakykit jai, kad ji daugiau valgytų. Kaip ji atrodo!” Dabar tikrai atsikirsčiau:” O jei aš būčiau stora, prašytumėte pasakyt, kad aš mažiau valgyčiau?” 😊 Nebuvau pagalvojusi apie tokį storas-plonas kontrastą.
Labai puikus straipsnis, aš iki pat šiol kankinosi nuo žmonių kurie sako jog esi per kuda, ar tu ką valgai, labai sunku kartais darosi, psichologiškai atremti visa tai. Kartais nebegaliu.