Šį pavasarį lankėmės Gruzijoje. Per savaitę aplankėme išties nemažai, tačiau suspėjome ne viską. Gruzija nuostabi šalis ir jai pažinti reikėtų bent 10 dienų – keliaujant greitu tempu, arba bent 2 savaičių – leidžiant sau pailsėti. Norėčiau aprašyti nuostabią Gruzijos gamtą, šiltus žmones ir patirtus nuotykius, bet, kaip visada, daug labiau mane domina šalies kulinarinis paveldas. Apie tradicinius Gruzijos skonius ir mūsų kulinarinius nuotykius skaitykite daugiau šiame įraše.
Tešla tešla tešla
Gruzijoje beveik nėra fast food‘o. O kartais turistaujant, neturi laiko 3 kartus per dieną lankytis kavinėse, restoranuose, norisi užkąsti kažką greito čia ir dabar. Beveik nėra ir didelių parduotuvių, kur galėtum įsigyti vaisių ar kokį kitą greitą užkandį, mat karaliauja ne monopolijos gigantai prekybos centrai, o mažytės šeimos verslo modeliu paremtos parduotuvėlės, kuriuose nėra šiam tikslui skirto maisto. Vienintele išeitimi tampa ant kiekvieno kampo įsikūrusios kepyklėlės, kuriuose parduodama labai skani šviežia duona, įvairiausi saldūs ir sūrūs mieliniai ar sluoksniuotos tešlos gaminiai. Labai skanu pirmas dienas, bet vėliau nei akys, nei skrandis šio sunkaus maisto nebenori. Ir šiaip šviežiai keptas batonas yra savaime suprantamas priedas prie kiekvieno patiekalo, visur ir visada, o gatvėse praeiviai užkandžiauja tiesiog batoną. Iš tiesų ir žmonės Gruzijoje stambesnio sudėjimo – mes nusprendėme, kad turbūt dėl didelio kepinių vartojimo.
Must try #1 Khachapuri
Vienas iš dažniausiai sutinkamų tradicinių Gruzijos patiekalų. Pats tradiciškiausias variantas – tešlos laivelis, viduje sūris, ant sūrio skystas kiaušinio trynys ir kad riebumo nepritrūktų – sviesto gabalėlis. Tikra riebalų bomba, ne kitaip, bet paragauti viešint Gruzijoje privaloma. Taip pat yra ir visokių kitų variacijų – su mėsos troškiniais, daržovėmis. Man skaniausias Khachapuri buvo su vištienos troškiniu. Nors ir populiariausiojo su sūriu pirmieji kąsniai tikrai yra wow, labai skanu, bet skonis monotoniškas ir visą įveikti tikrai sunku.
Must try #2 Khinkali
Garsieji Gruzijos virtiniai. Labai geri, labai labai. Vietiniai pasakojo, kad jų rūšių yra labai daug, kiekvienas regionas, kiekvienas kaimelis ir net kiekviena šeimininkė turi savo vienintelį ir nepakartojamą receptą. Mes Khinkali ragavome kelis kartus: pirmąjį kartą Tbilisyje, restorane, kuriame lankosi labai daug vietinių. Užsisakėme vyno bei Khinkali su mėsos ir sūrio įdarais. Gruzijoje stebina kainos – pavyzdžiui šiame restorane 1.5 l. jų gamybos vyno kainavo 2 Eurus. O antrą kartą Khinkali ragavome betranzuodami mažo kaimelio užkandinėje, kur nėra net meniu. Ateini, tau pasako ką šiandien turi šviežio ir gali tuoj pat pagaminti, o tu išsirenki. Taigi išsirinkome sriubas ir jų tradicinius Khinkali. Tai buvo kažkas tokio. Visų pirma, užsakius girdėjome kaip daužoma tešla – viskas buvo gaminama čia ir dabar. Antra, ir skonis nuostabus. Nors Gruzija garsėja nedidelėmis kainomis, tačiau tokiose neturistinėse vietose net gėda mokėti tiek mažai – už pietus dviems su gėrimais, sriubomis ir Khinkaliais iš viso sumokėjome 4 Eurus. Lyginti Tbilisio restorano ir šio kaimelio užeigos Khinkali yra tas pats, kas ir lyginti cepelinus iš „Čili kaimo“ su mamos gamintais cepelinais.
O dabar trumpa Khinkali valgymo etiketo instrukcija: paimate Khinkali už kepurėlės, apverčiate ir dosniai pabarstote pipirais. Prakandate ir išgeriate viduje esantį sultinį. Suvalgote likusį Khinkalį iki kepurėlės – jos nevalgote ir paliekate lėkštėje.
Must try #3 Šašlykai
Šašlykai, žinoma šašlykai! Minkštutėlė mėsa su puikiais padažais, šviežia duona ir kalnu daržovių. Nėra ko labai daug šioje vietoje pasakoti – paragauti šašlykų viešint Gruzijoje tiesiog yra privaloma. Mano numeris vienas ir nuoširdžiai skaniausias šašlykas valgytas per visą gyvenimą – ėrienos šašlykas nedidelėje ir neturistinėje Kutaisi miesto užeigoje.
Noriu papasakoti dar vieną su šašlykais susijusį nuotykį. Prieš skrydį atgal atvykome į Kutaisi miestą – didelį, bet neturistinį ir neturtingą. Buvome labai išalkę, o mūsų viešbutis buvo ne miesto centre. Šalia tik vienas restoranas – milžiniškas, prabangus ir labai tuščias, atrodė, kad nedirba nors viduje sukiojosi keli darbuotojai. Paklausėme jų ar dirba – sako taip. Buvome vieni kokių 300 vietų restorane. Padavėjas, akivaizdžiai nedirbantis ir apsirengęs laisvalaikio rūbais atnešė meniu, bet greitai prisiminė, kad meniu tik gruzinų kalba. Prisėdo šalia, sako aš jums paskaitysiu ir išversiu visą meniu. Visą!!! Žodžiu greitai bendru pasitarimu užsisakėme gėrimų, salotų, duonos, šašlykų, padažų. Žiūrime po kiek laiko kaip skruzdėlytės suvažiavo automobiliai – iš vieno išlipo žmogus nešinas mūsų gėrimais, iš antro – nešinas mėsa, iš trečio – nešinas daržovėmis. Dar atbėgo berniukas su šviežia duona! Taip ir papietavome „dirbančiame“ restorane.
Kodėl reikia apsilankyti maisto turguje?
Kai lankausi šalyje, labai mėgstu apsilankyti ir turguje. Man visada norisi ištyrinėti kur apsiperk vietiniai gyventojai, kaip atrodo šviežutėliai vaisiai ir daržovės, taip pat turguje mėgstu pirkti lauktuves artimiesiems bei skanius prisiminimus sau. Turguje visada verda tikras ir nesuvaidintas miesto gyvenimas. Taigi Tbilisio turguje galima įsigyti: labai pigių ir kokybiškų prieskonių, šviežutėlių riešutų ir skaniausių šviežiausių Churchkhela – tradicinio ir populiariausio skanėsto, pagaminto iš riešutų ir vynuogių.
Gamtos grožis ir unikalumas ir kontrastai, maistas, nesugadinti žmonės, pasiruošę būti tavo draugu visur ir visada, svetingumas, nesuvaidinta realybė, naminis vynas, neadekvačiai mažos kainos – visa tai mus privertė patirti nuotykių, kurių neįmanoma patirti kitoje šalyje. Į Gruziją reikia skubėti, kol ji dar yra tokia unikali. Šios šalies, kaip ir jos maisto, tiesiog neįmanoma neįsimylėti.
