Sunku žodžiais apsakyti, ką maisto blogeriui reiškia galimybė apsilankyti Šri Lankoje vykstančioje arbatos mokykloje. Tai nepakartojama patirtis, kurią sukuria naujos egzotiškos šalies aplankymas bei gilus produkto pažinimas kartu su žmonėmis iš viso pasaulio. Iš šios kelionės grįžtu ne tik su arbatos mokyklos diplomu, bet ir visiškai kitokiu požiūriu į arbatą.
Kiekviena diena arbatos mokykloje buvo nuotykis. Turėjau nesuskaičiuojamą kiekį žadą atimančių akimirkų, įkvepiančių pokalbių. Namo grįšiu su daug įkvėpimo.
Viskas prasideda nuo žmonių. Dilmah yra šeimos verslas. Jį 1988 m. sukūrė Merrill J. Fernando, kuris pilnu tempu dirba net ir dabar, būdamas 88-erių. Šiuo metu įmonę kartu su juo valdo ir du jo sūnūs. Ši šeima be proto myli arbatą, Šri Lanką ir jos žmones, todėl kompanija itin daug investuoja į paramos fondus. Man itin įsiminė vadovų pasakyti žodžiai: “mes rūpinamės vargingiausiu sluoksniu, suteikiame jiems išsilavinimą, todėl šiandien mums trūksta žmonių, kurie galėtų rinkti arbatą”. Dažnai atsitinka taip, kad socialinė veikla būna veikiau įmonės marketingo triukas, tačiau šiuo atveju yra kitaip, Dilmah įkūrėjas apdovanotas ne vienu apdovanojimu už savo gyvenimo nuopelnus Šri Lankai. Dar man labai patiko, kaip atsakingai įmonės vadovai žiūri į ekologiją, pavyzdžiui arbatų degustacijos metu vadovas mūsų atsiprašė, jog naudojame popierinius puodelius, nes degustacija 130-čiai žmonių kitaip būtų sunkiai įmanoma. Kur jau kur, o Šri Lankoje tokių žodžių išgirsti nesitikėjau.
Šiuos vaikus nufotografavau vos atvykusi į arbatos laukus. Iš pradžių nesupratau, ką vidury laukų veikia mokykla. Pasirodo, jog tai mokykla vietiniams darbuotojams. Tai reiškia, kad lenkdamas nugarą arbatos lauke gali užtikrinti išsilavinimą savo vaikui.
Kalbant apie pačią arbatos mokyklą – deja, į ją patekti savo noru neįmanoma. Mane dalyvauti pakvietė Dilmah atstovai Lietuvoje – už tai esu labai dėkinga. Joje dalyvavimo 130 žmonių iš 25 šalių. Suvaldyti tokią žmonių grupę atrodo itin sudėtinga užduotis, tačiau organizacija buvo be priekaištų. Pradžioje apsistojome sostinėje Kolombe, kur aplankėme įmonės administraciją, susipažinome su vadovais, darbuotojais, įmonės socialine veikla. Vėliau sekė ilga, kalnuota ir vingiuota kelionė aukštyn į kalnuose esančias arbatų plantacijas – joje ne tik aplankėme arbatos laukus, bet ir sužinojome kaip arbatos lapeliai tampa arbata, kurią verdame. Turėjome kelias dienas mokslų, kuriuose susipynė teorinės paskaitos ir praktiniai mokslai – nuo to, kaip pagaminti tobulą arbatos puodelį iki arbatos ir maisto derinimo principų. Be mokslų mūsų laukė ir arbatų ir sūrių derinimo degustacijos, popiečio arbatėlės, degustacinės vakarienės, kokteiliai su arbata ir dar daug visko. Visos dienos buvo intensyvios nuo pat ryto iki vakaro – tai buvo malonus laikas, bet atostogomis to tikrai nepavadinčiau! Šri Lanka verta atskirų aplodismentų. Nors giliai jos pažinti nespėjau, bet tikrai sužavėjo šios šalies gamta, žmonės, maisto kultūra. Tikiuosi vieną dieną grįžti!
ARBATOS PAGRINDAI
Šri Lankoje arbata renkama skinant tik du jauniausius medelio lapelius ir pumpurą. Skinti reikia atsargiai, nepažeidžiant lapelių, todėl čia būtinas žmonių darbas. Visos arbatos rūšys yra gaminamos iš tų pačių lapelių, tačiau skiriasi gamybos eiga ir principai.
Baltoji arbata – tai pati brangiausia ir vertingiausia arbata, kurios gamybai naudojamas tik vienas mažas pats jauniausias krūmo lapelis – pumpuras. Šį arbata nefermentuota, ji turi daugiausiai antioksidantų, yra itin švelnaus skonio.
Žalioji arbata – tai nefermentuotas rankų darbo produktas.
Ulong arbata – silpnesės fermentacijos produktas, kurio gamybos eigą nustato darbuotojas kaskart pagal esamų arbatos lapelių kokybę.
Juodoji arbata – stipresnės fermentacijos produktas. Tai pati stipriausia arbata.
MITAS, kad arbata pakeliuose yra prastesnė. Ji tiesiog yra smulkesnio smulkinimo, nei palaidos žolelės, todėl greičiau pagaminama. Lyginant to paties gamintojo arbatą pakeliuose ir ne pakeliuose – kokybė bus lygiai tokia pat, tačiau arbata pakeliuose dėl savo smulkesnio malimo yra stipresnė. Man atrodo, jog šis mitas gimė, nes pakeliuose dažnai perkame bet kokią, prastą arbatą, o pirkdami arbatą ne pakeliuose einame net į specialias krautuvėles, tad tai būna skirtinos kokybės produktai.
Kokybiška arbata yra sveikatai naudingas produktas, turintis daug antioksidantų (beje, juodoji ir žalioji arbata jų turi tiek pat), vitamino B, magnio ir kitų naudingųjų medžiagų.
KAIP ARBATOS LAPELIAI TAMPA ARBATA
Juodosios arbatos gamyba:
- Lapelių rinkimas
- Lapelių džiovinimas
- Džiovintų lapelių susukimas
- Susuktų lapelių smulkinimas
- Susmulkintų lapelių fermentacija
- Kaitinimas – tokiu būdu sustabdoma fermentacija ir susmulkinti lapeliai galutinai išdžiovinami.
- Galutinis smulkinimas pageidaujamu dydžiu.
Žaliosios arbatos gamyba labai panaši, tik praleidžiama fermentacija ir prieš lapelių sukimą jie yra pakaitinami, jog nevyktų fermentacija.
ĮDOMŪS FAKTAI:
Kokybiška arbata turi būti įpakuota sandariai, pavyzdžiui folijoje. Atidarius pakuotę, arbatą ar jos pakelius reikėtų perkelti į sandarų indą, o laikyti geriausia šaldytuve. Tokiu būdu ilgiausiai išlaikomas arbatos šviežumas ir antioksidantai.
Kokybiškai arbatai reikalingas kokybiškas vanduo – niekada nereikėtų pakartotinai jo virinti.
Vienam puodeliui arbatos (220 ml) skirtas vienas arbatos pakelis arba 1 a.š. arbatos.
KAIP PAGAMINTI TOBULĄ ARBATOS PUODELĮ
BALTOJI ARBATA | Vanduo 70-80 laipsnių, 2-3 minutes.
ŽALIOJI ARBATA | Vanduo 70-80 laipsnių, 2-3 minutes.
ULONG ARBATA | Vanduo 80-90 laipsnių, 2-3 minutes.
JUODOJI ARBATA | Vanduo 95-100 laipsnių, 3-5 minutės.
Labai svarbu pamaišyti arbatą ne tik virimo pabaigoje, bet ir pradžioje.
Jei mėgstate saldesnę arbatą – saldinkite ją medumi, tačiau saldinti patariama nebent juodąją arbatą.
Pieną pilti derėtų tik į stiprią juodąją arbatą (smulkaus malimo, gaminta 5 minutes).
Prisipažinsiu, kad iki Dilmah arbatos mokyklos apie arbatą neišmaniau nieko, Lygiai taip pat nieko daug iš arbatos mokyklos nestitikėjau. Po Šri Lankoje praleistos savaitės mano požiūris visiškai pasikeitė, supratau kas yra arbata, kodėl ją verta vartoti, kokią rinktis, su kuo derinti. Man tai nebėra tiesiog puodelis šilto gėrimo – tai produktas, turintis nuostabią istoriją ir emociją. Labai džiaugiuosi galimybe iš pirmų lūpų pažinti šį produktą ir, tikiuosi, kad bent dalį žinių pavyko perduoti jums. Galbūt jau kitą savo arbatos puodelį gaminsite šiek tiek atidžiau ir mėgausitės juo šiek tiek labiau?
