Tam tikrų produktų netoleravimas tikrai ne visada yra įgimtas – dažnai jis tiesiog įgyjamas dėl netaisyklingų mitybos principų ir proporcijų. Kaip jau minėjau tekste apie savo savijautos ir mitybos pasikeitimus praėjus metams nuo maisto netoleravimo tyrimo šiandien džiaugiuosi, kad po metus trukusio organizmo išsivalymo ir vėl galiu sugrįžti prie protingo glitimo, pieno ir kiaušinių vartojimo.
Tikiu, kad glitimo netoleravimą pati sau ir įsivariau besaikiu jo vartojimu bei ne visada protingais pasirinkimais. Kvietiniai miltai užėmė didžiąją dalį mano mitybos – duoną valgydavau net su šaltibarščiais. Pusryčiams – sumuštiniai, pietums ar vakarienei dažnai makaronai, kepiniai, picos, užkandžiui – bandelės, sausainiai. Žodžiu, glitimas buvo kasdienis mano palydovas ir užėmė tikrai per didelę mitybos dalį. Todėl dabar aš leidžiu jam sugrįžti saikingai ir protingai. Kalbant apie pietus, vakarienes ir desertus – glitimo ir toliau vengsiu, tačiau be duonos gyventi man labai sunku, tad ją su dideliu džiaugsmu grąžinu. Kadangi ir ja piktnaudžiauti neplanuoju, stengiuosi rinktis aukštos maistinės vertės ir švarios sudėties duoną.
Duona – tukina, duona – nesveika, šiuolaikinė duona parduotuvėse – bevertė. Tai girdime dažnai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Duona duonai nelygi, ji gali būti nieko verta arba net labai maistinga ir naudinga. Svarbiausia yra skaityti etiketes ir žinoti į ką atkreipti dėmesį.
Miltai | Žiūrėkite, kad sudėtyje būtų kuo didesnis procentas viso / pilno grūdo miltų.
Rugiai ar kviečiai | Ruginė duona turi mažiau kalorijų ir maistine verte yra turtingesnė už kvietinę duoną.
Sėklos | Moliūgo sėklos, saulėgrąžos ir kt – tai duonos paskaninimas. Tokia duona yra kaloringesnė ir dažnai skanesnė, bet maistinė vertė per daug nepraturtėja.
Mielės | Duona be mielių laikoma sveikesne.
Cukrus | Kuo jo mažiau, tuo geriau.
Natūralumas | Duona turi būti kuo natūralesnė, t.y. kuo mažiau arba visai vengti konservantų, mielių, puriklių, kepimo priedų, skonio stipriklių.
Spalva | Neturi jokios įtakos maistinei vertei.
Etiketės | Skaitykite ne duonos pavadinimus, o sudėtį.
Keli konkretūs geros sudėties gaminiai:
- Vilniaus duona “Autentiška” – viso grūdo dalių kvietiniai miltai + ruginiai miltai, be mielių, 100 g. – 4,4 g. cukrų.
- Vilniaus duona “Toste Spelta” – viso grūdo dalių speltos miltai, 100 g. – 3,8 g. cukrų.
- Vilniaus duona “Visagrūdė” – net 70% viso grūdo ruginių miltų, be mielių, 100 g. – 8,7 g. cukrų.
O į ką jūs kreipiate dėmesį rinkdamiesi duoną? Gal turite teisingos sudėties favoritą? Pasidalinkime komentaruose!
Aš kepu savo duoną:)
Šaunuolė, tik negi visada pakanka laiko??
Būtų įdomu sužinoti, kuriais aspektais duona be mielių yra sveikesnė – pasidalinkite prašau. Ar tai galioja tik duonai, ar apskritai produktams su mielėmis?
Duona kildinama su mielėmis arba raugu – specialistai pasisako už raugo naudą sveikatai. Esu daug skaičiusi, kad mielės, naudojamos šiuolaikinėje kepinių pramonėje, naikina natūralią žarnyno mikroflorą, o gydytojai neretai teigia, kad mielės žalingos organizmui. Nesu mitybos specialistė ir negaliu to 100% užtikrinti, bet pati mielinių gaminių vengiu. Tik, aišku, visur svarbu sveikas protas – manau, kad protingas ir saikingas vartojimas yra atsakingas 🙂
Dažniausiai duonytę man iškepa mama. Ji būna iš ruginių miltų ir avižinių dribsnių, dedam įvairių sėklų, bet jai kildinti naudojam raugą. Kai neturiu naminės duonos tuomet perku vieną iš šių duonų: Trejos girnos “Viso grūdo ruginė duona”; Gardėsio porcijinė duonelė “Hero”. Dar mėgstu pasilepinti ir IKI kepama duonele “Grūdenė” (pailgos formos, sveria 130 g), viduje daug sėklyčių, valgau kaip sveikesnę bandelę 🙂
Kepu pati sau duonelę jau gal penkeri metai ir tikrai nežadu sustoti:) . Kaip tik, žadu plėsti asortimentą, norėčiau kepti ir batoną, tiems šeimos nariams, kurie nevalgo duonos. Net duonkepę gavau dovanų, bet dar nesusidraugavau su ja, nes nėra lietuviškos instrukcijos… Gal kas galit pasidalinti patirtimi?🙂
Ačiū, išbandysim jūsų pasiūlytas duonas 🙂 o šeip geros sudėties būna “Trejos girnos” duonos arba kai kurios daržovinės duonos, nors iš tikrųjų reikia labai skaityt etiketes dažniausiai kažkurį vieną aspektą vistiek reiks “paaukoti” 🙂 nes arba bus kvietinių baltų miltų pridėta arba cukraus arba mielių 🙂 ir aišku skonis…dažniausiai nukenčia vis tik 🙂 aš kartais neatsispiriu ir paragauju “nesveikos” duonos vietoj deserto 😀 galėčiau visą kepalą suvalgyt 😀